Dirbtinis intelektas švietime nebėra teorinė ateitis – jis jau šiandien formuoja mokinių mokymosi įpročius, mokytojų darbą ir visos sistemos kryptį. Tai patvirtina ir tarptautiniai vertinimai: 2029 m. PISA tyrime pirmą kartą bus vertinamas dirbtinio intelekto ir medijų raštingumas. Greta skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų atsiras nauja kompetencijų sritis, tiesiogiai susijusi su skaitmeniniu pasauliu.

Bus vertinama, ar penkiolikmečiai geba kritiškai naudotis technologijomis, atpažinti dirbtinio intelekto generuotą turinį, suprasti algoritmų veikimo principus ir jų poveikį visuomenei. Šios kompetencijos tampa esminės aplinkoje, kurioje dirbtinis intelektas tampa kasdieniu įrankiu.

EdTech Lithuania ir Mokosi.lt vadovė Jurgita Jaruševičienė pabrėžia, kad šis pokytis reikalauja veiksmų jau dabar:

„PISA 2029 aiškiai parodo kryptį – dirbtinis intelektas švietime nebėra pasirinkimas, tai būtinybė. Kalbame ne apie technologijų turėjimą, o apie gebėjimą jas suprasti, kritiškai naudoti ir prasmingai integruoti į mokymąsi. Jei šiandien kryptingai neinvestuosime į mokytojų kompetencijas ir aiškią sistemą, po kelerių metų mokėsime kainą mokinių pasiekimais.“

Svarbu suprasti, kad PISA 2029 vertins dabartinių penktokų pasirengimą. Todėl dirbtinio intelekto ir medijų raštingumo ugdymas turi prasidėti ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuosekli švietimo politikos dalis.

Technologijos mokyklose: potencialas didelis, bet sistema fragmentuota

Nors Lietuvos mokyklose formaliai dviem mokiniams tenka vienas kompiuteris, realybėje technologijos dažnai naudojamos epizodiškai – daugiausia IT pamokose. Didžioji dalis mokytojų naudoja skaitmeninius įrankius, tačiau nemaža jų dalis pripažįsta stokojantys praktinių žinių, kaip technologijas integruoti į ugdymo procesą taip, kad jos kurtų realią pridėtinę vertę.

Papildoma problema – centralizuotų duomenų stoka. Valstybė neturi aiškaus vaizdo, kokie sprendimai naudojami mokyklose, kiek jie kainuoja ir kokį poveikį daro mokinių pasiekimams. Dėl to investicijos į švietimo technologijas dažnai vertinamos pagal biudžeto eilutes, o ne pagal ugdymo rezultatus.

Nuo pavienių sprendimų – prie aiškios strategijos

Norint realaus pokyčio, būtina pereiti nuo pavienių projektų prie duomenimis grįstos nacionalinės sistemos. Šia kryptimi kryptingai dirba „EdTech Lithuania“, telkdama švietimo, technologijų ir akademinės bendruomenės ekspertus.

Vienas svarbiausių žingsnių – nacionalinė švietimo technologijų stebėsenos sistema, kuri leistų objektyviai vertinti technologijų poveikį ugdymui. Kartu rengiamos dirbtinio intelekto taikymo gairės mokykloms, padėsiančios pedagogams atsakingai ir praktiškai naudoti naujus įrankius kasdienėje veikloje.

Ypatingas dėmesys skiriamas mokytojų kompetencijų stiprinimui – nes technologijos veikia tik tada, kai jas valdo pasirengę žmonės, o ne atvirkščiai.

Dirbtinis intelektas švietime – investicija į ateitį

Lietuva turi stiprų pagrindą tapti regioniniu EdTech inovacijų centru: aktyvią bendruomenę, augančius startuolius, universitetus ir mokytojus praktikus. Tačiau proveržis įmanomas tik tada, kai valstybės, verslo ir akademinės bendruomenės veikia koordinuotai.

Dirbtinis intelektas švietime – tai ne tik technologijos ar platformos. Tai ilgalaikė investicija į mokinių gebėjimus, ateities darbo rinką ir šalies konkurencingumą. PISA 2029 yra aiškus signalas, kad laikas veikti dabar – kryptingai, atsakingai ir sistemiškai.

Plačiau skaitykite:

Dirbtinis intelektas ateina į klases: kaip Lietuva ruošiasi naujam PISA vertinimui - LRT