Prieš kelerius metus buvo plačiai kalbama, kad atsiradus dirbtinio intelekto įrankiams korepetitorių poreikis turėtų mažėti. Logika atrodė aiški: jei vaikas gali bet kada gauti paaiškinimą, papildomos pamokos taps mažiau reikalingos. Tačiau praktika Lietuvoje rodo priešingą kryptį - korepetitorių poreikis auga visose amžiaus grupėse.

Remiantis praėjusių metų duomenimis, sostinėje apie pusė dešimtokų ir vienuoliktokų tėvų moka už papildomas pamokas. Tai dažniausiai siejama su tarpiniais patikrinimais, padidėjusiu vertinimų skaičiumi ir bendru akademiniu spaudimu. Dar ryškesnė tendencija matoma pradinėse klasėse - beveik 10 proc. pirmokų jau mokosi su korepetitoriais, o ketvirtoje klasėje šis rodiklis viršija 20 proc.

Šie skaičiai rodo ne pavienius atvejus, o sisteminį pokytį. Jei prieš 20 metų korepetitoriai buvo samdomi beveik išimtinai dvyliktoje klasėje, ruošiantis brandos egzaminams, prieš dešimtmetį papildomos pamokos tapo paklausios ir jaunesnėse klasėse. Šiandien korepetitorius daugeliui šeimų tapo įprasta ugdymo dalimi nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos.

Kodėl taip nutiko? Priežasčių yra kelios. Keičiasi ugdymo turinys, daugėja vertinimų, didėja tempas. Tėvai ne visada pasitiki, kad sistema sugebės laiku pastebėti ir užpildyti vaiko spragas. Klasėse dažnai mokosi 25 - 30 vaikų, o per 45 minutes mokytojui reikia atlikti labai daug skirtingų užduočių. Individualaus tempo užtikrinimas tokiose sąlygose kol kas išlieka iššūkiu.

Tačiau pats sprendimas samdyti korepetitorių dar negarantuoja naudos. Praktikoje matyti, kad tėvai dažnai kartoja tas pačias klaidas.

Pirma klaida - ieškoma „geriausio“, o ne tinkamiausio. Tėvai dažnai orientuojasi į mokytojo stažą, diplomus ar žinomą vardą - ir tam yra pagrindo. Ilgametę patirtį turintys mokytojai paprastai greičiau atpažįsta mokinio spragas, turi platų metodų arsenalą ir geba struktūruotai dirbti su sudėtingesnėmis temomis. Tai didelė vertė. Tačiau renkantis korepetitorių svarbu neapsiriboti vien formaliais kriterijais ir įsigilinti į vaiko situaciją: kaip jis mokosi, kur jam sunku, koks jo tempas ir emocinė savijauta. Praktika rodo, kad nors patyrę mokytojai dažnai yra labai stiprus pasirinkimas, ne kiekvienam vaikui tinka tas pats mokytojas. Kai kuriais atvejais puikiai pasiteisina ir mokymasis su studentais - ypač su tais, kurie geba aiškiai paaiškinti, kalbėti vaiko kalba ir sukurti artimesnį ryšį. Esminis kriterijus - ne mokytojo statusas, o tai, ar jis tinka konkrečiam vaikui.

Antra klaida - per didelis krūvis. Norėdami padėti, tėvai kartais vaikui sukuria per intensyvų grafiką: mokykla, korepetitoriai, būreliai. Tokiu atveju krenta ne tik motyvacija, bet ir mokymosi kokybė. Korepetitoriaus vaidmuo nėra „spausti daugiau“, jo užduotis - padėti vaikui mokytis efektyviau ir ramiau. Jei rezultatai pagerėjo, tai dažnai reiškia, kad korepetitoriaus bent kuriam laikui nebereikia.

Trečia klaida - trūksta grįžtamojo ryšio. Jums nereikia detalių ataskaitų po kiekvienos pamokos, tačiau reguliarus trumpas pokalbis su korepetitoriumi yra labai svarbus. Jis leidžia suprasti, ar vaikas įsitraukia, ar geba pritaikyti tai, ką mokosi, ar gerai astimena informaciją. Lygiai taip pat svarbu kalbėtis su pačiu vaiku – ar jam drąsu klausti, ar jis jaučiasi saugiau pamokose, ar lengvai pritaiko išmoktą medžiagą mokykloje. Greitas pažymių pagerėjimas galimas tik tada, kai spragos buvo labai konkrečios. Jei jos sisteminės, rezultatams reikia laiko.

Ketvirta klaida - pagalbos ieškoma per vėlai. Dažnai pagalba ieškoma tik tada, kai problemos jau įsisenėjusios. Tačiau realybė tokia, kad dabartinė švietimo sistema dar tik mokosi individualizuoti mokymą. Vaikai skiriasi, todėl ir mokosi skirtingai - vieniems reikia daugiau kartojimo, kitiems kitokio paaiškinimo ar tempo. Laiku suteikta pagalba dažnai leidžia išvengti didesnių sunkumų vėliau.

Pabaigai verta prisiminti ir paprastą faktą: tyrimai rodo, kad tėvai vaikams per dieną skiria apie 7 - 20 minučių koncentruoto dėmesio. Mokslininkai taip pat sutaria, jog jei patys nesate stiprūs konkretaus dalyko specialistai, nuo maždaug aštuntos klasės paaiškinti sudėtingesnes temas tampa objektyviai sunku. Todėl svarbiausia tą ribotą laiką skirti kokybiškam ryšiui su vaiku, o mokymosi pagalbą patikėti specialistams, jei jos reikia. Svarbu tik tai daryti sąmoningai ir nekartoti dažniausių klaidų, renkantis korepetitorių.