Pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie mokinių gerovę, jų psichologinę sveikatą ir akademinius pasiekimus. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių motyvaciją ir mokymosi rezultatus, yra individualaus dėmesio trūkumas mokykloje. Deja, tai tampa vis aktualesne problema, kuri tiesiogiai įtakoja tiek akademinius pasiekimus, tiek vaikų norą lankyti mokyklą.

Kiekvienas vaikas yra unikalus – turi skirtingus gebėjimus, interesus ir mokymosi stilių. Individualus dėmesys leidžia mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir pritaikyti mokymo metodus taip, kad jie būtų veiksmingi. Jei mokytojai galėtų skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, jie pastebėtų silpnąsias vietas, suteiktų reikiamą pagalbą ir skatintų stiprybes. Tai ne tik padėtų gerinti akademinius pasiekimus, bet ir kurtų palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi vertinamas ir suprastas.

Vis dėlto realybėje dažnai susiduriama su situacija, kai individualus dėmesys kiekvienam mokiniui tampa beveik neįmanomas dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse ir didelės mokytojų darbo apimties. Mokytojai yra priversti dirbti su 25-30 ar net daugiau mokinių vienu metu, be to, jie turi atlikti daug kitų administracinių ir tiesioginių pedagoginių pareigų, kurios sumažina laiką, kurį jie gali skirti kiekvienam vaikui individualiai.

Kai mokiniui trūksta individualaus dėmesio, jis gali nesuprasti tam tikrų dalykų, o tai ilgainiui gilina žinių spragas ir lemia prastesnius rezultatus. Mokytojai, negalėdami skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui, praranda galimybę laiku pastebėti ir išspręsti kylančias problemas. Vaikai, kurie nesijaučia išklausyti ar suprasti, gali pradėti vengti mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą dažnai kyla iš nesėkmės jausmo, kurį sukelia nesuprasti ar sunkiai įveikiami uždaviniai. Be to, emocinis ryšys su mokytoju yra svarbus veiksnys, skatinantis vaiką norėti mokytis ir būti mokykloje. Nepakankamas individualus dėmesys gali pakenkti vaiko savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Mokiniui gali atrodyti, kad jis nėra pakankamai geras ar gabus, jei jam nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių be pagalbos, kas galiausiai gali sukelti motyvacijos praradimą ir nuolatinį nesėkmės jausmą.

Norint pagerinti situaciją, mokyklos turėtų stengtis pasitelkti daugiau specialistų, kurie galėtų teikti individualią pagalbą mokiniams. Tai gali būti mokymosi pagalbos mokytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Naudojant technologijas ir inovatyvius mokymo metodus, galima kurti individualizuotas mokymo programas, kurios atitinka kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.

Kasdieniniame vaikų mokymosi procese itin svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau bene kiekvienoje šeimoje matome pasikartojančią situaciją, kai tėvai yra užsiėmę darbuose ir papildomose veiklose ir laiko mokytis kartu su vaiku nebelieka. Suprasdami, kad visos šeimos siekia geriausių rezultatų savo vaikams, paruošėme patarimus, kaip padėti savo vaikams pasiekti aukštų rezultatų ir padidinti mokymosi motyvaciją:

1. Bendraukite su vaiko mokytojais. Mūsų mokytojai teigia, kad tik viena šeima iš dešimties kreipiasi į mokytoją, norėdami pasitarti dėl vaiko mokslų. Reguliarus bendravimas su mokytojais padėtų geriau suprasti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat leistų mokytojui sužinoti daugiau apie vaiką iš namų konteksto.

2. Skirkite laiko namų darbams. Nors dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai yra pakankamai sąmoningi, kad atliktų namų darbus patys, praktika rodo, kad vaikams reikia pagalbos ir priežiūros. Kartu su vaiku atlikdami namų darbus, galite pastebėti, kuriose srityse jam reikia papildomos pagalbos, ir padėti jam geriau suprasti mokomąją medžiagą. Jei neturite laiko kartu atlikti namų darbus, paieškokite vaikui pagalbos. Apsvarstykite galimybę kreiptis į papildomus specialistus, tokius kaip korepetitoriai ar mokymosi pagalbos specialistai.

3. Skatinkite smalsumą. Skatinkite vaiką domėtis įvairiomis temomis, užduoti klausimus ir tyrinėti naujas sritis. Kalbėkite su vaikais ne tik buitinėmis temomis, bet aptarkite dienos naujienas, situaciją darbe. Įvairūs pokalbiai padės ugdyti smalsumą, praplės akiratį ir skatins domėjimąsi supančiu pasauliu.

4. Kurkite pozityvią mokymosi aplinką. Jei tik įmanoma, užtikrinkite, kad namuose būtų rami ir patogi vieta mokymuisi, kur vaikas galėtų susikaupti ir netrukdomas atlikti užduotis. Tarkitės su broliais ir sesėmis, kad itin svarbu leisti visiems šeimos nariams pailsėti ir atlikti einamas užduotis.

5. Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimą. Leiskite vaikui dalyvauti planuojant dienos tvarkaraštį ar nustatant mokymosi tikslus. Net pradinių klasių mokiniai puikiai supranta ir žino, kad jie gali patys rinktis papildomas veiklas ir laiką, kada būtina atlikti įvairias užduotis. Tai skatina atsakomybės jausmą ir didina motyvaciją.

6. Pagirkite už pastangas. Svarbu girti vaiką ne tik už pasiekimus, bet ir už pastangas. Tai padeda ugdyti pasitikėjimą savimi ir skatina tolesnį tobulėjimą.