Matematikos rezultatai Lietuvoje jau kurį laiką kelia klausimų tėvams, mokytojams ir visai švietimo sistemai. Tai nėra nauja problema ir nėra vieno greito sprendimo. Tačiau tarptautiniai pavyzdžiai rodo aiškią kryptį – stipriausios šalys matematikos moko ne „iškalti“, o suprasti. Būtent tai interviu LRT portalui aptarė Jurgita Jaruševičienė, Mokosi.lt vadovė.

Kodėl vien pažymių ir testų nepakanka?

Mokosi.lt kasdien bendrauja su tėvais, kurie stebisi: vaikas daug mokosi, ruošia namų darbus, bet matematikos rezultatai vis tiek kelia nusivylimą. Dažnai problema slypi ne vaiko pastangose, o tame, kaip matematika mokoma – per daug orientuojantis į teisingą atsakymą, o ne į mąstymą.

Kaip matematikos moko Singapūre?

Singapūras jau daugelį metų laikomas matematikos mokymo etalonu. Čia matematika yra ne tik dalykas, bet ir pagrindinis mąstymo ugdymo įrankis. Vaikai matematikai skiria daugiau laiko, tačiau mokymo turinys yra koncentruotas ir gilus. Taikoma „Concrete, Pictorial, Abstract“ metodika, kai vaikai pirmiausia dirba su realiais objektais, vėliau – su vaizdiniais sprendimais ir tik tada pereina prie formulių. Tai padeda vaikams suprasti prasmę, o ne tiesiog įsiminti veiksmų seką.

Mokytojo vaidmuo – sistemos stiprybė

Svarbus Singapūro sėkmės veiksnys – mokytojo profesijos prestižas. Mokytojai rengiami itin kryptingai, turi aiškias karjeros galimybes ir finansinį stabilumą. Tai leidžia sutelkti dėmesį į mokymosi kokybę, o ne tik programos „išėjimą“.

Ką galime perimti iš Nyderlandų patirties?

Nyderlanduose matematika vaikams pristatoma anksti, tačiau vėliau mokymasis diferencijuojamas pagal gebėjimus. Nuo dvylikos metų mokiniai mokosi skirtingais lygiais, o vėliau renkasi profilius. Tai leidžia vaikams judėti savo tempu ir sumažina nuolatinį spaudimą „neatsilikti nuo visų“. Praktinės, realiam gyvenimui artimos užduotys čia laikomos būtinybe, o ne priedu.

Kodėl vaikams svarbu suprasti, o ne tik rasti teisingą atsakymą?

Kaip dažnai pastebi mokytojai ir korepetitoriai, vaikai labai susitelkia į galutinį atsakymą. Tačiau matematikoje svarbiausia – kelias iki jo. Jei vaikas moka tik atkartoti veiksmus, bet pasikeitus sąlygoms pasimeta, reiškia, kad supratimo trūksta. Tokiais atvejais papildomas ugdymas ar korepetitorius gali padėti išmokti mąstyti, o ne spręsti „pagal šabloną“.

Ką tai reiškia tėvams Lietuvoje?

Tėvams verta stebėti ne tik pažymius, bet ir vaiko pasitikėjimą savimi. Jei matematika kelia stresą, verta ieškoti ne daugiau užduočių, o kitokio paaiškinimo. Papildomas ugdymas, individualus darbas ar korepetitorius dažnai padeda sutrumpinti mokymosi laiką ir pagerinti rezultatus.

Mokosi.lt požiūris: mažiau kalimo, daugiau prasmės

Mokosi.lt pozicija aiški - matematika turi ugdyti mąstymą, o ne baimę suklysti. Tam reikia laiko, aiškaus paaiškinimo ir vaikui tinkamo tempo. Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad tai veikia. Klausimas tik, ar esame pasiruošę nuo „iškalimo“ pereiti prie tikro supratimo.