EBPO atlikti tyrimai rodo, kad per 20 metų Lietuvos vaikų skaitymo įpročiai yra nepasikeitę. Palyginimui mūsų paaugliai nuo Lenkijos paauglių skaitymo dažnumu ir kiekiu atsilieka maždaug 1,5 metų, kitaip tariant Lietuvos penkiolikmečiai skaito tiek pat, kiek lenkų trylikamečiai. Arūnas tikina, kad skaitymo motyvacija krenta ties dešimtais, vienuoliktais metais, kas gali būti paaiškinama skaitymo turiniu penktose - septintose klasėse, kuris yra gana sudėtingas ir neįdomus.

Arūnas siūlo vadovautis JK taikoma skaitymo politika, kai pagrindinis skaitymo tikslas yra tapatybės formavimas ir skaitymo meilės ugdymas, todėl vadovas siūlo mūsų švietimo politikams peržiūrėti privalomos literatūros sąrašą bei siūlomų knygų formatą, įtraukiant į programas audio ir skaitmenines knygas.

Mokymosi galimybių lauko išplėtimas, neapsiribojant popierinėmis knygomis, kontaktiniu mokymu ir net savo klasės mokytoju, pasak pašnekovo, yra artima švietimo ateitis.

Kodėl svarbu skaityti?

Koks yra pagrindinis švietimo tikslas?

Kodėl svarbu skaitmeninis mokymo turinys?

Visas pokalbis su Vyturio leidyklos vadovu Arūnu Šileriu tinklalaidėje "Prie kavos prie pamokos" su Jurgita Jaruševičiene.