Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius antroje tinklalaidės "Prie kavos pamokos" dalyje teigia, kad švietimo sistemos politikos kūrėjai, prieš leisdami įstatymus, turėtų kurį laiką padirbti mokykloje tam, kad suprastų, kaip praktiškai bus taikomi pakeitimai klasėje. Pedagogo teigimu švietimo praktikų perėmimas iš kitų šalių taip pat nėra išeitis, nes kiekviena šalis turi skirtingą identitetą, poreikius ir informacijos priėmimą.

Pedagogas teigia, kad mokytojams ir mokyklų vadovams trūksta drąsos ir pilietiško kritiškumo išsakyti savo poziciją. Susitaikymas ir "skruzdžių sindromas", kai bet kokia paduodama informacija yra priimama, kaip nediskutuotina ir privalomai vykdoma, augina susitaikėlių visuomenę be kritinio mąstymo. Paskutinis programų atnaujinimas turėtų būti traktuojamas, kaip eksperimentas su vaikais, nes nėra žmonių, kurie galėtų į įvykusi procesą žiūrėti iš globalios perspektyvos.

S. Jurkevičiaus teigimu, turėtume apsispręsti kokia yra ideologinė švietimo paskirtis. Ar švietimo paskirtis yra išmokyti vaikus, pasiekiant bendrą žinių lygį ar norime, kad vaikams mokykloje būtų smagu.

Ko labiausiai reikia šiandieninei mokyklai?

Ar mokykloje galime kokybiškai mokyti menų?

Kada švietimo sistema pasieks dugną?